Baimė žmogui yra būtina – iš jos kylančios fiziologinės reakcijos padeda užgožti visas kitas kūno funkcijas ir susitelkti į vieną – šią akimirką būtiną išgyvenimą. Žmogus dažnai susiduria su pavojingomis situacijomis, kurių metu visiškai nėra laiko apgalvoti galimų veiksmų, todėl per evoliuciją susiformavusios tam tikros automatinės reakcijos gelbėja mums gyvybę. Fiziologas W. Cannonas automatinę baimės sistemą pavadino “Pulk arba spruk” sąvoka. Mokslininkas pastebėjo, kad visiems gyvūnams ir žmonėms būdingas identiškas atsakas į pavojų, pasireiškiantis biologine reakcija – paruošianti juos arba sprukti, arba kautis. Kitas mokslininkas – J. Le Doux teigia, kad iš tikrųjų reakciją į baimę sudaro trys S (W. Cannonas aprašo tik 2 ): susirėmimas, sprukimas ir suakmenėjimas. Suakmenėjimas čia kildinamas iš to, kad kai kurie gyvūnai, atsidūrę grėsmingoje situacijoje, sustingsta arba dedasi esą negyvi (laikydamiesi taisyklės, kad plėšrūnai bjaurisi dvėseliena). Įprastai ir žmogus, prieš susiremdamas arba sprukdamas suakmenėja. Pasak neurologo J. Le Doux, norint sužinoti daugiau apie baimę, turime daugiau dėmesio skirti sistemoms, kurios pirmiausia aptinka grėsmę. Šis mokslininkas teigia aptikęs baimės slaptavietę smegenyse – tai migdolinis kūnas. Kai mus užplūsta stipri baimė, sukeliamos atitinkamos fiziologinės reakcijos, padedančios mums išgyventi – smegenys per keletą milisekundžių sugeba atpažinti pavojų ir žaibiškai reaguoti taip išgelbėjamos gyvybės.
Mes dažnai vietoj vienos baimės sąvokos vartojame daugybę terminų. Neurologas J. Le Doux apibrėžia trijų pagrindinių sąvokų reikšmes: baimė – tai fizinis pojūtis, apninkantis staiga kilus pavojui ir atliekantis apsauginę funkciją; nerimas – mąstymo fenomenas, orientuotas į susidūrimus su pavojumi ateityje; stresas – mūsų reakcijos į perdėtus reikalavimus, į nepakeliamus fizinius ar psichologinius krūvius. Įdomu tai , kad šį mokslininką domino gryna nešlifuota baimė. Jis atliko begales tyrimų su žiurkėms, pašalindamas skirtingas smegenų sritis šiems gyvūnams, kol aptiko jog tik migdolinio kūno pašalinimas sukėlė žiurkėms gebėjimą nieko nebijoti. Migdolinis kūnas veikia taip žaibiškai, kad gali sukelti baimės reakciją greičiau, nei sąmoninga smegenų dalis pastebės, jog artinasi grėsmė – būtent dėl to mes emociškai sureaguojame, nors dar nežinome kas vyksta – pvz. pašokame nuo fotelio užsitrenkus durims ir pan. J. Le Doux teigimu, baimė keliauja 2 keliais: 1 – žemutinis kelias – žaibo greičiu veda į migdolinį kūną, o 2 – aukštutinis kelias – į aukštesniąsias kognityvines sritis, triskart lėtesniu būdu. Todėl galime teigti, kad mūsų baimės yra greitesnės už mūsų mintis !
Kitas mokslininkas E. Claparede teigia, kad sudedamoji baimės dalis yra atmintis. Tai garantuoja dar didesnę apsaugą – baimės prisiminimai dažnai būna giluminiai, implicitiniai, kylantys savaime. Kai kurios baimės yra įrašytos į žmogaus DNR kodą (pvz. kūdikių refleksai). Migdolinis kūnas saugo mūsų baimės prisiminimus, kurie gali sukelti netgi sąlyginį refleksą bijoti netgi visai nepavojingų dalykų. Tačiau net patys baikščiausi žmonės gali pasižymėti kaip patys šaltakraujiškiausi papuolę į tam tikras aplinkybes. Viskas priklauso ne nuo to, ar žmogus bijo, o nuo to koks jo santykis su savo baime.
Nerimas ypač būdingas hipochondrikams (turintys perdėtą baimę susirgti). Nerimas yra kas kita nei baimė – jie abu užgimsta migdoliniame kūne, tačiau tai skirtingi dalykai – baimė siejama su fiziologija, o nerimas, manoma, yra kognityvinės kilmės, todėl verčia (ypač hipochondrikus) ieškoti kaip išvengti teorinės grėsmės ateityje. Baimė gali sukelti nerimą, o nerimas gali išsivystyti į baimę, tačiau jie gali pasireikšti ir atskirai. Ir žmogus, ir gyvūnai jaučia baimę, tačiau nerimą geba jausti tik žmogus.
Parengta pagal T.Clark knyą “Kaip įveikti nerimą, baimę ir stresą”
Autorius T. Clark iš viso yra parašęs dvi knygas: pirmoji – “Kaip įveikti nerimą, baimę ir stresą” (angliškai ji vadinasi “Nerve”) ir antrąją “Starbucked”. Į lietuvių kalbą išversta tik “Kaip įveikti nerimą, baimę ir stresą” (iš anglų kalbos vertė Albinas Šorys). Knygų autorius gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, Oregono valstijoje, Portlando mieste. T. Clark savo šalyje žinomas kaip žurnalistas, rašantis psichologijos ir kultūros temomis. Besidomintys jo veikla gali apsilankyti jo internetiniame puslapyje adresu http://www.taylorclarkbooks.com/?page_id=4.